BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

melanchòlija (1)
1. med. psichikos liga, pasireiškianti liūdnumu be priežasties: Sunkioji m.
2. sunki, prislėgta nuotaika, liūdesys, nusiminimas: Jį slegia m.

va ir imi mastyti, kad esi ligonis ir dar ne bet koks, o psichikos….

juk negali pasiteisinti, kad tai dėl tų mažų obuoliukų, kuriuos rinkai rasotoje žolėje, o dabar žiūrint į juos suvoki, kad jau ruduo…

negali kaltint ryte gatvę pradanginusio rūko ir tos keistos minkštos tylos…

negali neigt pavakario ilgesio, kai norėtum dar grožėtis vakarėjančiu dangumi, tačiau per juodą tamsą nematai net kaštono ant šaligatvio plyteles…

negali paaiškint to keisto noro įsisupt į kažką šilto ir minkšto, o dar geriau, būti apkabintai šiltų, tvirtų rankų…

negali užgniaužt to keisto virptelėjimo širdyje, kai išgirsti išskrendančius paukščius danguje, kuris vis dažniau grasina prapliupti lietaus lašeliais…

lietaus šokis ant palanges, lašų pėdutės ant lango stiklo labiau graudina, nei linksmina…

melancholija…

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

ryte pabudau įsupta i ruko tyla…

jokiu griežtų kontūrų tik išplaukę siluetai, jokiu skardžių garsų, tik prislopinti tylos, jokios aštrios šviesos, tik prigesintos spalvos… net mintys vangios, o gal tik jų aidas vos vos judantis tuščia gatve…

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

kartais mintys aplanko pačiu netikėčiausiu metu: einant gatvėje, kai rankos užimtos pirkinių krepšiu; važiuojant autobusu, kai žvilgsnis netyčia slysta horizontu; kai nakti stebi per dangų besiritančią mėnulio pilnatį; kai tyloje žiūri į mylimo žmogaus veidą…

tos mintys šmėkšteli taip staiga ir taip netikėtai, kad nespėji jų įsidėmėti, neturi laiko ar priemonių jas užrašyti, pagalvoji, kad padarysi tai vėliau, bet vėliau negali atsimint, apie ką jos buvo arba jos jau būna visiškai kitokios nuotaikos, kitokios spalvos, net kitokio kvapo

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Kai Tavęs nematau ir negirdžiu keletą dienų iš eilės giliai širdy ima busti ilgesys. Tada ausys gaudo kiekvieną garsą, kuris primintų Tave, akys ima žvilgčioti  minioje ieškodamos tų vienintelių pečių, į kuriuos gera  atsiremt, šiltos nugaros, pažįstamo profilio… ir kai diena jau būna perpildyta to laukimo, ilgesio  ir begalinio noro Tave pajaust kažkur netoliese, naktį ateina sapnai, kupini Tavęs… Jais tarsi kviečiu Tave pažvelgti į mane, šaukiu Tave artyn, prašau Tavęs išgirsti ir pajausti ko niekada  taip ir nepasakiau balsu, tačiau bandžiau parodyt akimis,  širdimi, prisilietimais, noriu, kad pajaustum kaip ir aš tą vidinį virpulį, džiugų nerimą, kad veidą nutviekstu šypsena ir sužibėtu akys… …nubudusi po tokio sapno, žinau - Tu pajausi  tą mano šauksmą ir į jį, anksčiau ar vėliau,atsišauksi, kad aš vėl lyg užburta galėčiau  žiūrėti į Tavas akis, tarsi melodijos klausytis Tavo balso, jausti nuo Tavęs sklindančią šilumą ir ramybę…

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

pasimetus, sutrikus, kokia dar?

už lango kaip visada lyja lietus. Girdžiu kaip lašai atsitrenkia į lango stiklą, skardinę palangę, kaip atitrūkę nuo medžio šakos krenta žemyn, atsitrenkia į kiemo asfaltą… tai taip ramina…

kartais manau, kad lietus tai lyg mano dalis, ta dalis, kurios man dažnai trūksta, kuri puikiausiai supranta, kaip aš jaučiuosi, ko man reikia… bet yra ir kita medalio pusė ( kaip visada), jis primena daug iš mano praeities… kad ir tave… nesigailiu ne vienos akimirkos, o kai kurias mielai ir pakartočiau, kad ir ta pasivaikščiojimą per lietų visą naktį iki pat prašvintant rytui, pameni? nebuvo nieko aplink, tik miegantis miestas, lietus, tu ir aš… ir dar lietus man primena tavo prisilietimus…

kartais, tokiomis naktimis, kaip ši, kai už lango lyja lietus, mąstau, ar dar ne per vėlu tau visa tai pasakyti? kad esi iš tų, kurių vertą laukt, su kuriuo per sunku atsisveikint, net kai žinai, jog tai trumpam, kad kaskart lyjant lietui išnirę prisiminimai apie tave, jei ne priverčia kluptelt, tai bent jau suvirpėti visą kūną

o juk būtent šiąnakt už lango atrodytų taikiai kapsi lietaus lašai, man ilgu tavęs ir aš nuoširdžiai tikiuosi, kad tu šiame pasaulyje esi bent truputėli laimingas

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

ištiesk man ranką, kai brendu į ryto tylą apgaubtą priešaušrio rūku.
ištark žodį, kuris lyg kelrodė žvaigždė per visą dieną tą lydės.
padovanok man savo šypseną, tokią nebrangią, bet kartu ir neįkainuojamą dovaną
jos atspindžiu savam veide aš dalinsiuosi visą dieną, nes taip gera kartu su tavimi kvėpuoti laime
geros dienos
:)

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

šiandien vakaras toks pat drėgnas ir ūkanotas kaip ir vakar. Bandau atkurt visas akimirkas…

…tu toks švelnus… man patiko tave liesti, užuosti tave, šilti nuo tavo šilumos, lėtai ragauti tave, rausti nuo tavo žvilgsnio, matyti tavo besišypsanti veidą, bučiuoti tavo minkštas lupas…patiko virpeti nuo tavo prisilietimų, jausti tavo geismą, visiškai užsimiršti, apie nieką negalvoti, tiesiog užmerkt akis ir mėgautis…

tu atsargiai apkabinai mano pečius, aš pasakiau, kad bet kuri moteris būtu saugi šalia tavęs, bet iš tikrųjų, aš pati pasijutau lyg maža mergaitė - apgaubta ramybės ir jaukumo. Tą akimirką norėjau, kad tai nesibaigtu niekada…

tai buvo tarsi maža svajonė. Graži, trapi svajonė. Bet ji buvo. Aš joje gyvenau. Jaučiau tave taip pat, kaip jaučiu pati save. Man nereikejo apsimets tobula, tiesiog galėjau būti savimi. Nereikėjo slėpti jausmų, emocijų, galėjau būti tuo, kuo esu…

ačiū tau už ta nuostabia akimirka…

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

atsargiai prisilietei, tarsi prie liepsnos, lyg prie plazdancio drugelio sparno… mano sirdis suvirpejo… sudejavo lupos… uzsimerke akys….  o galvoje viena mintis: tesk, nesustok, niekur nedink…..

apkabinai… siurpas nuvilnijo per kuna, sudrebino sirdi, nusmelke iki pat sielos gelmes…

apdovanojai siluma, kaip tau ja sugrazint??? kaip atgaut ramybe???? kaip nenustot kvepuot???

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pro pirstus bega laikas, lieka tik tavo prisilietimu atminimas, blestanti buciniu siluma, artumas igauna atstuma, tarsi du upes krantai, amzinai neperskiriami, bet ir nesusijungiantys..

staiga susivoki - pabaiga…

sminga i sirdi, perskrodzia jausmus, nusluoja mintis tas artejantis suvokimas… neisgelbes nei prieraisumas, nei aistra…

atsiveikinimas….

uzrieda ilgesio akmuo, perveria astrus skausmas ir akys ilgesingai nukrypsta i laiko tustuma, juk laikas ir mano priesas, ir mano draugas… o kazkur vienatve i sipulius dauzo paskutinias viltis

pagalvoju: na ir tegul, juk jos man jau nebereikalingos, jei salia nera taves…

atsisveikinimas….

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

jau ruduo, tikras ruduo… geltoni lapai, aleja pilna kastonu, ryte saltuka,o nakti giedras, zvaigzdetas dangus… tinkamiausias laikas, pagalvoti, ko noretum, ka jau padarei, kaip jauties…

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »