BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pasimetus, sutrikus, kokia dar?

už lango kaip visada lyja lietus. Girdžiu kaip lašai atsitrenkia į lango stiklą, skardinę palangę, kaip atitrūkę nuo medžio šakos krenta žemyn, atsitrenkia į kiemo asfaltą… tai taip ramina…

kartais manau, kad lietus tai lyg mano dalis, ta dalis, kurios man dažnai trūksta, kuri puikiausiai supranta, kaip aš jaučiuosi, ko man reikia… bet yra ir kita medalio pusė ( kaip visada), jis primena daug iš mano praeities… kad ir tave… nesigailiu ne vienos akimirkos, o kai kurias mielai ir pakartočiau, kad ir ta pasivaikščiojimą per lietų visą naktį iki pat prašvintant rytui, pameni? nebuvo nieko aplink, tik miegantis miestas, lietus, tu ir aš… ir dar lietus man primena tavo prisilietimus…

kartais, tokiomis naktimis, kaip ši, kai už lango lyja lietus, mąstau, ar dar ne per vėlu tau visa tai pasakyti? kad esi iš tų, kurių vertą laukt, su kuriuo per sunku atsisveikint, net kai žinai, jog tai trumpam, kad kaskart lyjant lietui išnirę prisiminimai apie tave, jei ne priverčia kluptelt, tai bent jau suvirpėti visą kūną

o juk būtent šiąnakt už lango atrodytų taikiai kapsi lietaus lašai, man ilgu tavęs ir aš nuoširdžiai tikiuosi, kad tu šiame pasaulyje esi bent truputėli laimingas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentuokite