BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

kitų akimis žiūrit, aš galbūt turėjau viską, namus, darbą, būrį draugų, artimą žmoguti šalia ir viso to atsisakiau, gal net per daug lengvai, per daug net nesusimastydama. Įdomu kodėl? Dėl aistros, dėl akimirkos pamišimo, dėl svajonės, dėl jausmo sudrebinusio viską: mano pasaulį, požiūrį, mano sielą… ilgiuosi to pamišimo, to visiško negalvojimo, kas bus rytoj, kas bus vėliau, to degimo laukimu, visiško užsimiršimo tą akimirka, kai skęsdavau mėlynų akių gelmėje, bučinių jūroje, aistros begalybėje…

dabar viskas aprimo, aš viena, visiškai viena, viena keliuosi rytais, viena mėgaujuosi kavos aromatu, kai grįžtu vakare irgi būnu viena, tada plikau arbatą, kartais įsipilu taurę vyno, gaminu vakariene, matau, kaip saule leidžiasi, kaip lyja, kaip švinta ir sklaidosi rūkas… kartais pagalvoju apie tave, norėčiau žinoti kaip tau sekas, kaip tu gyveni, bet tikriausiai tam dar neatėjo laikas… per greitai, per daug visko nutiko, per staigiai viskas nutrūko… gal kada nors, kai jau nebebus skaudu, nebebus baisu, kai neliks nieko, tik prisiminimai, tikiuosi jie bus bent jau šilti…

o kol kas aš nieko neieškau, tiesiog kartais mėgaujuosi vienatve, kartais jos nekenčiu, kaip ir visi žmonės, kartais nežinau ko noriu, o kartais sistemingai siekiu savo tikslo. ant nieko nepykstu ir nieko nekaltinu dėl to kas nutiko, gal ir galėjom kažko išvengti, bet tada jau būtų buvę viskas kitaip…

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “dabar”
  1. niekad nežinai, gal taip turėjo būti…gal taip geriau…

  2. :)

Komentuokite